smeigtas — smei̇̃gtas dkt. Skrybėláitė su smeigtù … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
smeigtas — 2 smeĩgtas, à adj. (4) kuris visur smeigiasi, stalgus: Toks smeĩgtas katinas – tik pasidėk ką, tujau i berynąs Vvr. Žabalė, Šėmė (karvių vardai) buvo labai smeigtos rš … Dictionary of the Lithuanian Language
įsmeigti — įsmeĩgti, ia (į̃smeigia), į̃smeigė tr. K, Š, Rtr; R, N, L 1. įkišti ką smailų, įdurti, įbesti: Įsmeĩk smaigtį, baslį, mietą į žemę J. Kuolą įsmeigiu MŽ369. Adatą įsmeigì, i paskui reik pastumt Jrb. Įsmeigė šakę į šieną Šl. Tuiną insmeĩgę,… … Dictionary of the Lithuanian Language
smeigti — smeĩgti, ia, ė K, Š, Rtr, DŽ; R, N, M, L 1. tr. kišti, besti (ką smailų): Paėmęs žambį, mietą, baslį, tuiną, stodainį, smeĩk į žemę J. Prišokęs smeigė šakes į šieno kupetą ir beveik visą ją švilpt ant vežimo J.Paukš. Atėjom (kūrėmės) an gryno… … Dictionary of the Lithuanian Language
ąselinis — ąsẽlinis, ė adj. (1) su ąselėmis: Ąselinis smeigtas rš … Dictionary of the Lithuanian Language